Ar važiuodami didesniu greičiu sunaudojate daugiau degalų?
Jei norite maksimaliai sumažinti degalų sąnaudas, galbūt geriausia būtų pakeisti vairavimo stilių. Mes tiriame, ar iš tiesų važiuodami dideliu greičiu sunaudojate daugiau degalų. Degalų kainos nuolat auga, o automobilių gamintojai nuolat ieško būdų, kaip padaryti automobilius ekonomiškesnius, todėl gali būti, kad pakeitę vairavimo stilių sutaupysite daugiau pinigų. Turbūt viena iš didžiausių diskusijų – ar vairuodami lėtai sutaupysite daugiau degalų nei važiuodami greitai.
Važiuodami didesniu greičiu, kelyje praleisite mažiau laiko, tačiau kompromisas – greičiausiai nuvažiuosite didesnį atstumą, nei sėdėdami stovinčiame kelyje. Tiriame, ar važiuodami didesniu greičiu sunaudosite daugiau degalų.
Ar važiuodami greičiau, ar lėčiau sunaudojate daugiau degalų?
Naujosios Zelandijos transporto agentūros atlikto tyrimo duomenimis, važiuojant greičiau iš tiesų sunaudojama daugiau degalų, jei kalbama apie pastovaus greičio palaikymą.
Agentūros 2017 m. moksliniame straipsnyje „Skirtingo važiavimo greičio poveikis laikui ir degalams“ (Time and fuel effects of different travel speeds) apžvelgta daug kitų tyrimų, kad būtų galima parengti išvadas.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apskaičiavo, kad 90 km/val. greičiu važiuojančių transporto priemonių degalų sąnaudos buvo 23 proc. geresnės nei tų pačių transporto priemonių, važiuojančių 110 km/val. greičiu. Taip pat Europos transporto saugos tarybos (ETSC) ataskaitoje apskaičiuota, kad 90 km/val. greičiu važiuojančių transporto priemonių degalų sąnaudos buvo 30 proc. geresnės nei tų pačių transporto priemonių, važiuojančių 120 km/val. greičiu“, – teigiama joje.
Panašiai, tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias degalų naudojimo efektyvumas pasiekiamas išlaikant pastovų 50–80 km/val. greitį. Pagrindinė priežastis, dėl kurios degalų ekonomija mažėja važiuojant didesniu greičiu, iš tikrųjų yra šiluma ir padidėjęs apsukų per minutę skaičius. Didesnės apsukos reiškia, kad automobilio degalų purkštukai greičiau išpurškia degalus, todėl padidėja degalų sąnaudos. Panašiai ir degimo procesas, dėl kurio variklis veikia, praranda energiją dėl šilumos, kuri susidaro dėl didesnio sūkių dažnio, o tai reiškia, kad jūsų automobiliui reikės daugiau degalų, kad jie pasiektų cilindrus.
Pasipriešinimo koeficientas – pasipriešinimas, kurį sukuria į automobilį besiveržiantis oras, – taip pat turi įtakos degalų sąnaudų didėjimui važiuojant didesniu greičiu. Tačiau skaitydami automobilio brošiūroje ar instrukcijoje nurodytas degalų sąnaudas galite pastebėti, kad važiuojant greitkeliu degalų sąnaudos nurodomos mažesnės nei važiuojant mieste. Taip yra todėl, kad miesto ekonomiškumo cikle atsižvelgiama į sustojimą ir įsibėgėjimą prie šviesoforų ir spūstyse. Greitėjant iš vietos, dažnai tenka naudoti daugiau sūkių, todėl automobiliui pajudėti iš vietos sunaudojama daugiau degalų.
Degalų ekonomija taip pat labai priklauso nuo to, kokia yra jūsų automobilio pavara. Turėti tik tris ar keturias pavaras automatinėje pavarų dėžėje buvo automobilių gamintojų pasirinkimas dar prieš du dešimtmečius. Dabar dėl tokių pavarų dėžių gamintojų, kaip ZF, technologinės pažangos neretai galima pamatyti pavarų dėžę, turinčią aštuonias pavaras.
Daugiau pavarų ir kompiuterio valdoma pavarų dėžė yra puiki tuo, kad galima nuolat palaikyti mažus sūkių dažnius, todėl sunaudojama mažiau degalų, ir tuo pačiu metu galima pasirinkti aukštesnę maksimalią pavarą, kad važiuojant dideliu greičiu būtų galima važiuoti mažesniais sūkių dažniais.
Dėl tokių dalykų kaip pasipriešinimo koeficientai, važiuojant dideliu greičiu beveik visada sunaudojama daugiau degalų, tačiau dėl didesnio pavarų skaičiaus ir aerodinamiškesnės transporto priemonės konstrukcijos šis skirtumas bus daug mažesnis nei anksčiau.
Šaltinis: drive.com.au