Nuo 2035 m bus uždrausta prekiauti benzininiais automobiliais

ES teisės aktų leidėjai per lemiamą balsavimą pritarė tam, kad nuo 2035 m. būtų uždrausta prekiauti benzininiais automobiliais

Trečiadienį Europos Parlamento nariai balsavo už tai, kad iki 2035 m. būtų uždrausta prekiauti naujais vidaus degimo varikliais varomais automobiliais - jei Europos Vadovų Taryba pritars, tai bus vienas griežčiausių pasaulyje įstatymų, kuriais siekiama laipsniškai atsisakyti benzininių transporto priemonių.

Nors šią priemonę dar turi apsvarstyti Taryba ir priimti įstatymą, Parlamento balsavimas laikomas svarbiausiu žingsniu šiame procese. Visiškas pritarimas greičiausiai reikš hibridinių automobilių pardavimų sumažėjimą ir spartų perėjimą prie visiškai elektrinių modelių.
Priemonei pritarta po to, kai trečiadienį buvo atmesta eilė kitų svarbių klimato politikos priemonių.

Centro dešiniųjų parlamento frakcija išreiškė nepritarimą 100 proc. draudimui. Kai kurie įstatymų leidėjai vietoj to ragino nustatyti 90 proc. draudimą, t. y. dešimtadalis visų parduodamų naujų automobilių vis dar galėtų būti varomi vidaus degimo varikliais.
„Man labai palengvėjo ir džiaugiuosi rezultatu“, - sakė Nyderlandų įstatymų leidėjas Janas Huitema, kuris vadovavo rengiant politikos projektą.
Anksčiau parlamentas atmetė tris kitus svarbius pasiūlymus, įskaitant pagrindinį politikos dokumentą - anglies dioksido rinkos reformą.
Vokietijos įstatymų leidėjas Peteris Liese anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad jo centro dešiniųjų EPP frakcija nepritarė 100 proc. draudimui, pridurdamas, kad vidaus degimo transporto priemonės vis dar gali būti naudingos, jei ilgainiui patobulės technologijos, susijusios su mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiais sintetiniais degalais.
„Nemanome, kad politikai turėtų nuspręsti, ar elektromobiliai, ar sintetiniai degalai yra geriausias pasirinkimas. Aš asmeniškai manau, kad dauguma vartotojų pirks elektromobilį, jei suteiksime jiems reikiamą infrastruktūrą, ir būtent tai turime padaryti“, - sakė jis.
Jis pridūrė, kad gali būti, jog sintetinį kurą naudojantys vidaus degimo automobiliai ateityje taps konkurencingesni už elektromobilius. Jie taip pat gali būti realesni daugeliui besivystančių Afrikos ir Azijos šalių, kurios perka europietiškus automobilius, ypač jei šios šalys per ateinančius kelis dešimtmečius nesugebės pereiti prie atsinaujinančiąja energija grindžiamos ekonomikos, sakė Liese.

Pirmą kartą apie planą palaipsniui atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais Komisija paskelbė praėjusių metų rugpjūtį. Siekdama palengvinti perėjimą prie elektromobilių, Komisija teigė, kad reikalaus, jog 27 ES valstybės narės padidintų transporto priemonių įkrovimo pajėgumus. Įkrovimo punktai bus įrengti kas 60 kilometrų (37,3 mylios) pagrindiniuose greitkeliuose, taip pat bus padidintas minimalus benzino ir dyzelino mokesčio tarifas.

Automobilių pramonei tenka labai svarbus vaidmuo Europos ekonomikoje - ji sukuria 7 proc. bendrojo vidaus produkto ir užtikrina 14,6 mln. darbo vietų regione. Tačiau transportas yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėja, o 2017 m. kelių transporto priemonės išmetė 21 proc. viso CO2 kiekio.

Jungtinė Karalystė, kuri nebėra ES narė, pernai paskelbė, kad nuo 2030 m. uždraus naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą, o kai kurių naujų hibridinių automobilių pardavimą tęs iki 2035 m.
Balsavimas už šią priemonę įvyko po to, kai parlamentas šokiruojančiai atmetė ES pasiūlymus sukurti platesnio užmojo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, anglies dioksido pasienio mokestį ir socialinį klimato fondą.

Pagrindinis Parlamento derybininkas dėl anglies dioksido rinkos reformos J. Liese paragino savo kolegas dar kartą pabandyti komitete rasti pasiūlymą, kuris sulauktų palaikymo.
„Visi tie, kurie šiandien balsavo prieš, gali pagalvoti du kartus... Prašome nežudyti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos“, - sakė jis.
Plataus užmojo tikslų nustatymas sistemai, kuri verčia kai kuriuos didžiausius teršėjus pirkti anglies dioksido kreditus, buvo svarbiausias bloko teisės aktas, įtrauktas į bendrąjį planą „Fit for 55“ - veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Šis tikslas yra vienas iš ambicingiausių klimato tikslų bet kurioje didžiojoje ekonomikoje.

ES yra trečia didžiausia teršėja pasaulyje.

Šaltinis: CNN