Ką daryti, kai automobilis perkaista

Nepanikuokite – perkaitęs automobilis nėra pasaulio pabaiga. Vadovaukitės šiais patarimais, kad sumažintumėte variklio pažeidimus ir sutaupytumėte pinigų mechanikui.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius automobilių aušinimo sistemos nuėjo ilgą kelią. Nebeliko oru ir alyva aušinamų variklių, jų vietoje atsirado technologijos, leidžiančios šiuolaikiniams automobiliams užtikrinti aukštesnę nei virimo temperatūra vandens temperatūrą.

Nors dėl klimato sąlygų automobilis vis rečiau perkaista, vis dar galite susidurti su problemomis, dėl kurių temperatūros matuoklis gali pakilti iki raudonos spalvos. 

Pateikiame keletą patarimų, kuriais reikėtų vadovautis, jei atsidurtumėte tokioje situacijoje.

Ką daryti, jei mano automobilis perkaito?

Jei pastebėjote, kad temperatūros matuoklis rodo raudoną spalvą, būtinai sustokite saugioje vietoje. Jei variklis įkaitęs, nebėkite ir iš karto neatidarinėkite variklio dangčio, nes įkaitęs bus ir aplinkinis oras.

Patikrinkite, ar automobilio priekyje esantis radiatorius neuždengtas šiukšlėmis arba ar jis neužstoja išorinių oro įsiurbimo angų. Dideli plastikiniai maišai ar kartonas gali uždengti radiatorių ir užblokuoti oro srautą į sistemą. Tokiu atveju pašalinkite šiukšles, leiskite automobiliui atvėsti iki normalios temperatūros ir pasivažinėkite juo, kad įsitikintumėte, jog jis nebekaista.

Palaukite geras 10–15 minučių ir tik tada pradėkite žvalgytis po variklio skyrių bei nustatinėti diagnozę. Patikrinkite, ar po automobiliu nėra aušinimo skysčio balos, ir palikite atidarytą variklio dangtį, kad atsirastų papildomas oro srautas.

Iš karto neatidarykite radiatoriaus dangtelio. Radiatoriaus dangtelį atsukite tik tada, kai radiatorius bus vėsus liesti. Aušinimo sistemose veikia slėginė sistema, todėl atsukus dangtelį iš radiatoriaus greitai ištrykšta verdantis aušinimo skystis; galite gauti trečiojo laipsnio veido ir kūno nudegimus.

Jei po automobiliu nėra aušinimo skysčio balos, pagrindinė problema gali būti aušinimo skysčio trūkumas arba užsikimšimas. Atminkite, kad vanduo turėjo kažkur patekti, todėl jei sistemoje nieko nėra, greičiausiai jis kažkuriuo metu ištekėjo.

Taip pat pravartu patikrinti aušinimo skysčio matuoklį. Jei alyva atrodo kaip šviežia latė, turite didesnių problemų: sprogo galvutės tarpiklis, dėl kurio susimaišo paprastai atskiros aušinimo ir tepimo sistemos. Jei įtariate, kad galvutės tarpinė sprogo, būtina automobilį patraukti vilkti ir nebandyti toliau juo važiuoti.

Pripilkite į automobilį vandens arba aušinimo skysčio ir važiuokite namo arba pas mechaniką, kuris atliks diagnozę. Nevairuokite automobilio ilgesnį laiką ir neleiskite automobiliui vėl perkaisti. Jei atrodo, kad temperatūros matuoklis vėl trykšta aukštyn, kur įmanoma, sustokite.

Nuolat perkaitindami variklį galite jį sugadinti. Iškrypusi galvutė arba nuo karščio įtrūkęs blokas iš esmės reiškia, kad jums reikia visiškai naujo variklio.

Kaip greičiau atvėsinti automobilį?

Geriausias būdas greičiau atvėsinti perkaitusį automobilį – įjungti degimą neįjungus variklio ir įjungti oro kondicionierių.

Tai privers termo ventiliatorius, jei jūsų automobilyje nėra sankabos ventiliatoriaus, pradėti suktis arba suktis greičiau, išsiurbti šilumą iš radiatoriaus ir pūsti ant variklio. Užtikrinkite, kad jis būtų įjungtas tik trumpam, nes galiausiai išsikraus baterija!

Taip pat įprasta mokyti įjungti šildytuvą visu pajėgumu, kai automobilis perkaista. Šildytuvai priklauso nuo aušinimo skysčio, tekančio per šildytuvo šerdį ir gaminančio šilumą salone. Naudojant šildytuvą dalis aušinimo skysčio nukreipiama per iš esmės mini radiatorių, taip šiek tiek atšaldant vandens temperatūrą.

Dėl ko automobilis perkaista?

Skye Mobberley iš „Caringbah Auto Service and Repair“ teigia, kad automobilis gali perkaisti dėl kelių veiksnių – nuo pigaus remonto iki cilindrų galvutės problemos.

„Pirmiausia patikrinsiu, ar radiatoriuje yra vandens; jei jo nėra, vadinasi, kažkur sistemoje yra nuotėkis. Kartais atvyksta klientas, kuris pats namuose atliko remontą ir neatleido aušinimo sistemos, todėl sistemoje lieka oro burbuliukų“, – aiškina M. Mobberley.

Termostatai taip pat gali sukelti perkaitimo problemų. Termostatas – tai mažas spyruoklinis vožtuvas, kuris atsidaro automobiliui pasiekus tam tikrą temperatūrą – taip užtikrinama, kad variklis greičiau pasiektų darbinę temperatūrą ir aušinimo sistemoje neliktų įkaitusių vietų. Sugedus šiems vožtuvams, jie lieka uždaryti, todėl aušinimo skystis užstringa variklyje ir neteka per radiatorių.

„Kiti dalykai, kuriuos tikrinu, yra vandens siurblys, taip pat mėgstu patikrinti, ar termostatas neblokuoja srauto“, – priduria M. Mobberley.

„Dažniausiai, jei automobilis perkaista, tai nekainuos labai brangiai, tačiau yra tikimybė, kad galva gali būti prakiurusi, o tai, priklausomai nuo automobilio, gali kainuoti gana brangiai.“

Galvos tarpiklis yra tarp cilindro galvutės ir bloko. Ji leidžia alyvai ir aušinimo skysčiui tekėti per visą variklį, neužteršiant vienas kito. Joms sugedus, vanduo gali susimaišyti su alyva ir sukelti daug rimtesnių problemų nei perkaitęs automobilis.

Ventiliatorius yra dar viena dažnai nepastebima dalis, kuri gali sugesti ir sukelti automobilio perkaitimą. Automobiliuose gali būti dviejų skirtingų tipų radiatoriaus ventiliatoriai: sankabos ventiliatorius, kuris veikia nuo variklio priekyje esančio skriemulio, arba termo ventiliatorius, kuris elektroniniu būdu įsijungia, kai automobilis įkaista arba įjungiama oro kondicionavimo sistema. Jei šie ventiliatoriai veikia netinkamai, automobilis įkaista, kai veikia tuščiąja eiga, nes pro radiatorių neprasiskverbia oro srautas.

Ar vietoj aušinimo skysčio galima naudoti vandenį?

„Jei norite tik papildyti aušinimo sistemą, kurioje jau yra aušinimo skysčio, arba norite nuvežti automobilį į mechanikos dirbtuves po nuotėkio, tuomet nėra nieko blogo naudoti įprastą vandenį“, – sako M. Mobberley. 

„Tačiau ilgesnį laiką aušinimo sistemoje naudojant tik vandenį, aušinimo sistema gali sukelti koroziją, dėl kurios užsikimš vandens siurblys ir radiatorius.“

Aušinimo skysčio (dar vadinamo antifrizu) galite įsigyti daugelyje degalinių. Tai užtikrins, kad jūsų variklis ir aušinimo sistema išliktų laimingi ir nerūdytų. 

Paprastai naudojami du pagrindiniai aušinimo skysčio tipai – raudonos arba žalios spalvos. Šie skysčiai yra chemiškai nesuderinami ir negali būti maišomi. Patikrinkite, kokios spalvos aušinimo skystis jau naudojamas jūsų automobilyje, ir visada naudokite tos pačios rūšies aušinimo skystį.

Ar kiaušinio įmušimas į radiatorių tikrai sustabdo nuotėkį?

Techniškai taip! Jei radiatoriuje atsirado nedidelis nuotėkis, sudaužius žalią kiaušinį, jis gali išvirti radiatoriuje ir užtaisyti skylutę. 

Tai tik priemonė, padedanti grįžti namo, ir ji tikrai neišsilaikys ilgą laiką, tačiau yra buvę atvejų, kai įstrigę žmonės taip grįžo namo. Jis neišgydo kitų perkaitimo priežasčių ir turi ribotą tinkamų scenarijų, kai gali suveikti, spektrą.

Prieš pradėdami daužyti kiaušinį savo brangiame automobilyje, atkreipkite dėmesį, kad šiek tiek kiaušinio gali patekti į aušinimo sistemą ir gali smarkiai pakenkti. 

Galvokite apie tai kaip apie paskutinę išeitį. Jei tai darysite, įsitikinkite, kad parsigabenę automobilį namo išplausite visą aušinimo sistemą.

Šaltinis: drive.com.au