Ką duobės daro jūsų automobiliui?
Susidūrimas su duobėmis neturi jokių pliusų. Jų daugėja, kai dėl šalčio ir atšilimo ciklo susilpnėja ir suyra kelio danga, o kiekviena pravažiuojanti transporto priemonė į jas atsitrenkia ir dar labiau jas gadina.
Neišvengiamai važiuosite pro tokią. Tikriausiai daug. Galbūt kelio ruožus, kurie atrodo sudaryti iš trumpų kelio dangos atkarpų, paviršiuje išdaužyto asfalto ir nežinia kokio gylio ir dydžio vandens pripildytų duobių. Jų dažniausiai neįmanoma išvengti, jos gali sugadinti jūsų transporto priemonę ir brangiai kainuoti.
Kaip atsiranda žala
Važiuojant per duobę žala atsiranda nuo padangos, nes ji pirmoji atsitrenkia į kitą duobės pusę. Padangą, suspaustą tarp kelio dangos krašto ir transporto priemonės rato, veikia stiprios ir labai koncentruotos jėgos. Šiuolaikinės padangos yra stebėtinai tvirtos, tačiau labai įmanoma, kad šoninė sienelė bus prispausta tarp rato apvado ir žemės. Dėl to gali būti pradurtas šonas, gilus šoninės sienelės įpjovimas, pažeidžiantis padangos vientisumą, arba net perpjautos padangos konstrukcijos juostos. Padangos yra labiausiai tikėtina automobilio dalis, kuri gali tapti duobės auka.
Galimi įlenkti ratlankiai, lūžiai ir įtrūkimai arba net išlenkimas iš apskritimo. Kai kurie iš šių pažeidimų gali būti nepastebimi, jei ratlankis nebus sukamas ant keltuvo arba montuojamas ant padangų balansavimo staklių.
Rato guolis patiria rato smūgio poveikį tuo pačiu metu kaip ir ratas. Tiesioginis guolio gedimas dėl atsitrenkimo į duobę yra labai mažai tikėtinas, tačiau pasikartojantys ar stiprūs smūgiai gali įbrėžti ar nublukinti chromuotus paviršius, kuriais juda guolio rutuliukai ar ritinėliai, ir dėl to guolis anksčiau laiko suyra, atsiranda pernelyg didelis laisvumas arba – gana dažnai – triukšmingas veikimas.
Tiesioginis amortizatoriaus ar atramos sužalojimas nuo smūgio taip pat neįprastas, nors ekstremaliais atvejais jų tvirtinimo taškai gali lūžti. Nepaisant to, kiekvieną pakabos judesį atremia šių sudedamųjų dalių pasipriešinimas, o šiam pasipriešinimui sukurti tepalas praleidžiamas pro mažytes skylutes ir vožtuvus, ir dėl šio proceso susidaro šiluma. Be tikėtino fizinio nusidėvėjimo, labai nelygus paviršius, kuriuo važiuojama dideliu greičiu, pvz., purvinas kelias ar smarkiai duobėtas greitkelis, iš tikrųjų gali perkaitinti amortizatorius, pažeisti sandariklius ir galiausiai sukelti alyvos nuostolius bei amortizacijos gedimą. Alyva suteptas amortizatorius yra sugedęs amortizatorius, todėl jį ir atitinkamą priedą reikėtų pakeisti.
Egzistuoja daugybė skirtingų pakabos konstrukcijų, tačiau jos turi tam tikrų bendrumų – visose jos jungiamos su transporto priemonės rėmu ar kėbulu tam tikra įvore ar šarnyru, visose naudojamos tam tikros formos rutulinės jungtys, statramsčio laikikliai ar šarnyriniai šarnyrai, palengvinantys vairavimą, visos jos gali būti sulenktos, sulūžusios, ar susidėvėjusios sudedamosios dalys ir tvirtinimo taškai. Būtina reguliariai tikrinti transporto priemonę, o bet kokį neįprastą veikimą, ypač po ypač didelio smūgio, reikėtų kuo greičiau patikrinti. Vidutinis rutulinis šarnyras ar traukės galas patiria stulbinantį poveikį, todėl daugeliu atvejų gedimas mažų mažiausiai lemia didelę žalą transporto priemonei ir būtinybę ją vilkti, taip pat labai realią galimybę prarasti kontrolę ir sukelti rimtą avariją.
Įspėjamieji pažeidimo požymiai
Patekus į ypač didelę duobę, ypač kai į ją atsitrenkiama važiuojant dideliu greičiu, iš karto reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius. Dauguma tų pačių požymių galioja ir tais atvejais, kai žala padaroma įvažiavus į šaligatvio bortelį, griovį ar sniego sankasą, nepriklausomai nuo to, ar žala matoma, ar ne.
Nedelsiant susirūpinti verčia šie požymiai: vairo rato ar automobilio kėbulo virpėjimas, kurio prieš tai nebuvo (dažnai labiausiai pastebimas važiuojant nedideliu greičiu), traukimas, neteisingai pasuktas vairas (t. y. važiuojant tiesiai – kreivai) arba bet koks neįprastas barškėjimas, trinktelėjimas ar trinties garsas.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, ypač po to, kai atsitrenkėte į duobę, kelio sankasą ar patyrėte netyčinį smūgį, turėtumėte savo automobilį patikrinti kvalifikuotame servise.
Pakankamai stiprūs smūgiai, kad sugadintų padangą ar ratą, gali pažeisti ir kitus mažiau matomus vairo ir pakabos sistemų komponentus, todėl tas pats patarimas galioja net ir tuo atveju, jei nuleista padanga yra vienintelė akivaizdi įvykio pasekmė.
Pasekmių mažinimas
Yra daug veiksnių, kurie daro įtaką tam, kiek žalos (jei iš viso jos yra) padarys duobės ar stipriai išdaužyta kelio danga. Akivaizdu, kad didesnis greitis reiškia didesnę smūgio energiją, tačiau žemo profilio padangos, naudojamos aukštos klasės ir sportiniuose automobiliuose, kelia didesnį pavojų nei aukštesnės padangos, būdingos sunkvežimiams ir daugeliui visureigių.
Savo klientams rekomenduoju žieminėms padangoms naudoti specialų ratų komplektą, o jei yra tokia galimybė, naudoti mažesnio skersmens ratus. Tai taikoma ir lengviesiems automobiliams, ir sunkvežimiams. (Pasirinkus tinkamo dydžio pakaitinę padangą, kad bendras padangos skersmuo būtų kuo artimesnis originalios padangos skersmeniui, bus išlaikytas spidometro tikslumas, tarpai ir pavarų dėžė).
Mažesni ratlankiai reiškia, kad reikia naudoti (dažnai pigesnes) padangas aukštesnėmis šoninėmis sienelėmis – jos yra atsparesnės smūgiams, o santykinai nebrangūs plieniniai arba papildomai parduodami lengvojo lydinio ratlankiai sumažina pakeitimo išlaidas, jei būtų padaryta žala.
Vargu ar pavyks išvengti visų duobių, tačiau yra būdų, kaip sumažinti jų poveikį automobiliui ir piniginei. Atpažindami žalos požymius, jei ji vis dėlto atsirastų, galite sumažinti tolesnės žalos savo automobiliui ir saugumui riziką. Kelio danga turėtų būti vienintelis dalykas, kuris dėl duobių sezono būna sudaužytas.
Šaltinis: autotrader.ca