Apžvelkime faktus: elektromobiliai

Elektromobiliai beveik visais atvejais gerokai sumažina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per visą jų eksploatavimo ciklą ir yra pagrindinė technologija, padedanti mažinti kelių transporto išmetamą anglies dioksido kiekį.

Nors automobilio neturėjimas turi dar didesnę naudą klimato kaitai, daugelio žmonių galimybes neturėti automobilio riboja jų aplinkybės ir alternatyvų prieinamumas.

Šiame straipsnyje tikriname paplitusius mitus apie elektromobilius.

1 MITAS: Kad elektromobilis atsipirktų, jis turi nuvažiuoti daugiau nei 80 000 kilometrų

Vienas iš dažniausių klaidingų teiginių apie elektromobilius yra tas, kad jie, palyginti su įprastiniais automobiliais, yra mažai naudingi arba visai nenaudingi klimato kaitai dėl išmetamųjų teršalų, susijusių su baterijų gamyba.

Kaip parodė žurnalo Carbon Brief 2019 m. atliktas tyrimas, tipiniam elektromobiliui prireikia mažiau nei dvejų metų, kad būtų padengta jo baterijos „anglies dioksido skola“. Per visą transporto priemonės gyvavimo ciklą elektromobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis yra maždaug tris kartus mažesnis nei vidutinio benzininio automobilio.

Todėl, Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) duomenimis, realiai Europoje elektromobilis anglies dioksido skolą padengs nuvažiavęs maždaug 18 000 km.

Be to, elektromobilių gyvavimo ciklo nauda laikui bėgant didėja, nes elektros tinklai tampa švaresni.

Atlikusi 2021 m. gyvavimo ciklo analizę, ICCT nustatė, kad Europoje įsigytas elektromobilis, palyginti su įprastu automobiliu, sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį 66-69 %. ICCT teigimu, iki 2030 m. šis išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas padidės iki 74-77 %, „nes elektros energijos rūšių derinys toliau mažėja“.

Nauja Carbon Brief analizė rodo, kad Tesla Model Y, geriausiai pasaulyje parduodamas elektromobilis, savo „anglies dioksido skolą“ padengtų nuvažiavęs maždaug 21 000 km.

Dažniausiai prieštaringi vertinimai rodo, kad didesnis išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis gaminant elektromobilį, atsiperka tik labai lėtai, o gal ir visai neatsiperka per visą transporto priemonės gyvavimo ciklą.

Tačiau šiuose teiginiuose beveik visada daromos tos pačios trys pagrindinės klaidos, dėl kurių nuvertinamas vidaus degimo varikliais varomų automobilių išmetamų teršalų kiekis ir pervertinamas elektromobilių išmetamų teršalų kiekis.

Pirma, šiuose teiginiuose nuolat pervertinamas su elektromobilių baterijų gamyba susijęs išmetamųjų teršalų kiekis, dažnai pasirenkant senesnius tyrimus, kuriuose pateikiami didžiausi įverčiai.

Antra, paprastai degalų sąnaudų efektyvumo duomenys vertinami nominalia verte, neatsižvelgiant į seniai žinomą problemą, kad transporto priemonių bandymų ciklai yra nerealūs – realus efektyvumas yra apie 40 % mažesnis, nei nurodoma.

(Vidaus degimo variklių automobilių bandymų ciklai buvo sąmoningo manipuliavimo objektas, kurį atskleidė Dieselgate skandalas. Nors reali elektromobilių rida taip pat yra mažesnė nei bandymų cikluose, o įkraunant prarandama dalis elektros energijos, ICCT duomenimis, dėl to suvartojama tik apie 19 % daugiau energijos).

Trečia, paprastai neatsižvelgiama į didelį CO2 kiekį, susijusį su degalų gamyba, įskaitant perdirbimą, kuris prie automobilio išmetimo vamzdžio išmetamo CO2 kiekio prisideda bent 20 % ar daugiau.

2 MITAS: Elektromobilių išmetamo CO2 kiekio pranašumas, palyginti su automobiliu, kurį jau vairuojate, yra nedidelis arba jo išvis nėra.

Kai kurie laikraščiai žengė gana toli, puldami elektromobilius ir melagingai teigdami, kad jie gali būti visai nenaudingi klimatui, palyginti su vidaus degimo varikliais varomais automobiliais.

Laikraštis Daily Express 2023 m. liepos mėn. skyrė klimato skeptikui, automobilių lobistui Howardui Coxui komentarų vietą, kurioje jis teigė: „Elektromobiliai turi mažą arba jokio CO2 pranašumo, palyginti su automobiliu, kurį jau vairuojate“.

Kaip paaiškinta pirmiau, Europoje elektromobilių gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų kiekis, palyginti su vidaus degimo varikliu varomais automobiliais, sumažėja maždaug dviem trečdaliais, ir tikimasi, kad šis skaičius dar padidės.

Vidutiniam benzininiam automobiliui važinėjant 14 metų anglies dioksido pėdsakas būtų 45 tonos CO2 (tCO2), 

Tuo tarpu elektra varomas Tesla Model Y į aplinką išmestų 14 tCO2 – sutaupytų 30 tCO2 arba 68 %.

Palyginimui, pasaulyje vienam žmogui per metus vidutiniškai tenka 4,7 t CO2, Jungtinėje Karalystėje – 5,1 t CO2, o JAV – 14,9 t CO2. Afrikoje vidutiniškai 1,0 tCO2 vienam žmogui per metus.

3 MITAS: Klimato kaita spartėja dėl draudimo naudoti vidaus degimo variklius

Vokietijos žurnalas Der Spiegel paskelbė dar daugiau nepagrįstų teiginių apie elektromobilius.

2023 m. rugpjūčio mėn. straipsnyje cituojamas buvęs Ifo instituto vadovas Hansas-Werneris Sinnas, teigiantis, kad „klimato kaita spartėja dėl vidaus degimo variklių draudimo.“

Citata paimta iš interviu, kurį Sinnas davė Vokietijos bulvariniam laikraščiui „Bild“. Jis teigė, kad nors vienoje šalyje elektromobiliai gali sumažinti naftos paklausą ir išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau tai tiesiog perkeliama kitur.

Pažymėtina, kad Sinnui prieštarauja ne tik tikėtina elektromobilių nauda klimatui ateityje, bet ir įrodymai apie jų poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui netolimoje praeityje.

2022 m. spalio mėn. atliktoje analizėje Tarptautinė energetikos agentūra ( IEA) teigė, kad praėjusiais metais elektromobiliai ir atsinaujinantys energijos šaltiniai padėjo išvengti maždaug 600 mln. tonų CO2 (MtCO2). Ji teigė:

„Šiais metais [2022 m.] išmetamo CO2 kiekis pasaulyje padidėtų daug labiau – daugiau nei tris kartus ir pasiektų beveik 1 mlrd. tonų – jei ne atsinaujinančiosios energijos technologijų ir elektrinių transporto priemonių (EV) diegimas visame pasaulyje“.

Atskiroje 2023 m. balandžio mėn. paskelbtoje analizėje, apie kurią rašė Carbon Brief, IEA teigė, kad vien dėl 2022 m. parduotų elektromobilių pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 80 mln. tonų CO2.

IEA taip pat pridūrė, kad iki dešimtmečio pabaigos elektromobilių pardavimai turėtų pakeisti 5 mln. barelių naftos paklausos per dieną, t. y. apie 5 proc. visos dabartinės naftos paklausos, ir sumažinti metinį pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį 700 mln. tonų CO2, t. y. maždaug tiek, kiek šiuo metu per metus išmeta Vokietija ar Saudo Arabija.

4 MITAS: Seni automobiliai yra ekologiškas pasirinkimas

Dar vienas dažnas argumentas prieš elektromobilių diegimą yra tas, kad senesnių automobilių išlaikymas būtų ekologiškesnis nei naujo modelio pirkimas.

Vengti anksčiau laiko atiduoti eksploatuojamas transporto priemones į metalo laužą yra finansiškai prasminga. 

Tačiau, kaip rodo Carbon Brief analizė, galbūt priešingai negu manoma, ankstyvas senų automobilių išleidimas į pensiją ir elektromobilių įsigijimas vis tiek būtų naudingas atmosferai.

Nepaisant to, kad gaminant elektromobilį ir jo bateriją išmetamas didesnis CO2 kiekis, nauju elektromobiliu išmetamų teršalų kiekis pradėtų mažėti nuvažiavus 32 000-50 000 km.

Tai reiškia, kad vidutinis vairuotojas, keičiantis seną automobilį, per kelerius metus padengtų anglies dioksido emisijos skolą, susidariusią įsigijus naują elektromobilį.

IŠ DALIES TIESA: Elektromobiliai nėra ekologiškos mašinos

Kaip jau minėta, daugelis priekaištų dėl elektromobilių naudos klimatui yra visiškai klaidingi. Tačiau taip pat tiesa, kad gaminant ir naudojant elektromobilius paliekamas nemažas anglies dioksido pėdsakas.

Kai šiandien nupirktas elektrinis automobilis, palyginti su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu, sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį dviem trečdaliais, akivaizdu, kuris pasirinkimas yra „žalesnis“.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad elektromobilio gyvavimo ciklo anglies dioksido pėdsakas siekia 20 ar net 30 tCO2 , priklausomai nuo ridos, vietos ir elektromobilio baterijos dydžio, akivaizdu, kad ateityje elektromobiliai gali tapti dar mažiau anglies dioksido išmetančiais automobiliais.

Kitaip tariant, elektromobiliai yra svarbiausia kelių transporto anglies dioksido išmetimo mažinimo priemonė, tačiau reikia dar daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad jų gamyba ir eksploatavimas sukeltų kuo mažesnį išmetamųjų teršalų kiekį.

Nors tiesa, kad gaminant elektromobilius išmetama daugiau CO2 nei gaminant analogiškus benzininius automobilius, ši anglies dioksido skola greitai padengiama.

NEĮRODYTA: Vien tik elektra varomomis transporto priemonėmis klimato kaitos neišspręsime

Tarp visų mitų apie elektromobilius lengva pamiršti vieną svarbų dalyką, kuris apibendrintai išdėstytas neseniai pasirodžiusio Bloomberg redakcinio straipsnio antraštėje: „Vien tik elektra varomomis transporto priemonėmis klimato kaitos neišspręsime“.

Viena vertus, šis teiginys yra banaliai teisingas ta prasme, kad jį lygiai taip pat galima taikyti bet kuriam atskiram klimato kaitos sprendimui. Kita vertus, šis teiginys taip pat yra neišsamus. Jokia rimta kelių transporto, jau nekalbant apie visą pasaulio ekonomiką, anglies dioksido išmetimo mažinimo strategija negali remtis vien tik elektromobiliais. Tačiau vargu ar tai yra priežastis stabdyti elektromobilių diegimą.

Priešingai, Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) daro išvadą, kad elektrinės transporto priemonės tikėtina, turės lemiamą reikšmę“. Jos ataskaitoje teigiama: 

„Plačiai paplitęs transporto sektoriaus elektrifikavimas tikėtina yra lemiamas veiksnys mažinant transporto išmetamųjų teršalų kiekį“. Iš tiesų, Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija teigia, kad elektromobiliai turi didžiausią potencialą sumažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, šių technologijų potencialas mažinti anglies dioksido išmetimą yra svarbesnis už miestų infrastruktūros ir elgsenos pokyčius.

5 MITAS:  Netrukus elektromobilių eksploatacija gali būti brangesnė už benzininių automobilių.

Vienas iš akivaizdžiausių elektromobilių privalumų – daug mažesnės eksploatavimo išlaidos, palyginti su analogiškais automobiliais su vidaus degimo varikliais. Tai daugiausia lemia daug didesnis jų efektyvumas. „Carbon Brief“ analizė rodo, kad elektromobilių vairuotojai gerokai sutaupytų, palyginti su benzininių automobilių naudojimu visose nagrinėtose šalyse – nuo Australijos iki Argentinos, nuo Kinijos iki Indijos, JAV ar Jungtinės Karalystės. Nors elektromobilių eksploatacija kainuoja gerokai pigiau nei benzininių automobilių, jų įsigijimas paprastai išlieka brangesnis. Taip yra nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį baterijų kaina sparčiai mažėjo.

6 MITAS: Elektromobilių baterijų tarnavimo laikas yra „labai neaiškus“

Gana ilgai buvo keliami klausimai dėl elektromobilių baterijų ilgaamžiškumo. 2010 m. Daily Telegraph straipsnyje buvo teigiama, kad baterijų tarnavimo laikas yra „labai neaiškus“, ir prognozuojama, kad dėl to elektromobiliai taps „finansiškai pražūtingi“.

Iš tikrųjų dauguma gamintojų suteikia bent aštuonerių metų baterijų garantiją, o elektromobiliai nenusidėvi greičiau nei įprasti automobiliai.

Vis dėlto net automobilių gamintojai pripažįsta, kad, ko gero, nenuostabu, jog vartotojai vis dar nėra tikri dėl baterijų eksploatavimo trukmės: „Elektromobilių baterijų veikimo laikas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių vairuotojai nesiryžta persėsti į elektromobilį“.

Jungtinės Karalystės automobilių tinklalapyje Autocar pažymima, kad sklando daugybė „gandų ir anekdotų“ apie tai, kad elektromobilių baterijos sugenda „po palyginti trumpo laiko“. Kaip vieną iš priežasčių, kodėl tokios idėjos vis dar gajos, ji nurodo žmonių patirtį, susijusią su mobiliųjų telefonų baterijomis.

Tačiau Autocar toliau teigia, kad dauguma baterijų tarnaus visą automobilio eksploatavimo laiką (Tesla teigia, kad jos baterijos „sukurtos taip, kad tarnautų ilgiau nei automobilis“):

„Kuo daugiau elektromobilių ir kuo ilgiau jie eksploatuojami, tuo daugiau įrodymų, kad baterija dažnai tarnauja visą automobilio eksploatavimo laiką.

Sietle įsikūrusios baterijų analizės įmonės Recurrent Motors atliktas 15 000 elektromobilių tyrimas parodė, kad buvo pakeista tik 1,5 % baterijų. Kaip rašoma laikraštyje Globe and Mail, 90 % automobilių, kurie nuvažiavo daugiau nei 160 000 kilometrų, vis dar turėjo bent 90 % pradinio nuvažiuojamo atstumo.

Šaltinis: carbonbrief.org